Žiema, žiema, bėk iš kiemo...

        Užgavėnės – žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį. Ši šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje. Kitą dieną po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe.

         Kovo 4-jąją Užgavėnės praūžė ir Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje. Mokyklos muziejuje nuo pat ryto, per pirmąsias tris pamokas, vyko Užgavėnių viktorina. Mokiniams buvo užduodami klausimai: kiek dienų likus iki Velykų švęnčiamos Užgavėnės, reikėjo išvardinti septynis Užgavėnių apeigų elementus, papasakoti, iš kokių medžiagų gaminamos kaukės, kokie Užgavėnių papročiai ir tradicijos. Reikėjo atspėti Užgavėnių personažus, pavaizduotus piešiniuose, sudainuoti Užgavėnių dainą. Už  kiekvieną teisingą atsakymą mokiniai gavo saldų prizą. Viktorinos pabaigoje mokiniai skaitė priesaiką ir visi prisiekė švęsti Užgavėnes.

        Mokyklos muziejuje surengta 6-10 klasių moksleivių pieštų Užgavėnių kaukių parodėlė, kurią su dideliu susidomėjimu apžiūrėjo mokytojai ir mokiniai.

         Mokyklos koridoriuose ir kabinetuose šurmuliavo spalvingas persirengėlių būrys. Čigonėlės siūlė išburti ateitį, dainavo, šoko, pokštavo. Užgavėnių linksmuoliai apsilankė klasėse, administracijos kabinetuose. Linkėjo gražaus pavasario, gerų mokslų ir daug dešimtukų... Kokios gi, žiemos palydos be Morės. Per technologijų pamokas vyresniųjų klasių mokiniai, vadovaujami technologijų mokytojo Tado Kavoliūno, pagamino papūstžandę Morę, kurią persirengėliai nešiojosi po mokyklą, visiems rodė ir taip varė susikaupusį blogį  ir pabodusią žiemą.

         Per Užgavėnes leidžiama gausiai ir riebiai pavalgyti, nes iki Velykų reikės pasninkauti. Todėl, neapsieita be blynų. Istorijos ir technologijų mokytojai sumaniai sukiojosi kepdami ir vaišindami visus gardžiais blynais. Buvo siūloma blynų su uogiene, užsigeriant kvapnia arbata. 

         Visų nuotaika buvo puiki, pilvai kietesni už kaktą. Išvytos susikaupusios blogybės, išvyta žiema, po kurios būtinai ateis atgimimas-pavasaris.